Poezijos kodas
Esu poetas ir manau, kad poezija ir programavimas yra du skirtingi poliai, bet vienas kitą papildantys. Vertinu nuoširdumą, todėl pasakysiu iškarto - jeigu tau nepatinka, tai ir neskaityk.
Šiame bloge ketinu pasidalinti savo kūrybiniais užkulsiais ir pasaulėžiūra. Supraskite, kad tai yra mano asmeninis požiūris ir idėjos, jos nebūtinai sutaps su tavo idėjomis ir požiūriu, tačiau tame ir yra smagumas.
Programavimo pyragas su poezijos razinomis
Programavimas yra pyragas, bet be razinų, todėl reikia poezijos, kad atsirastų razinų. Tuomet gyvenimas pilnavertis ir smagus. Programuojant veikia loginis mąstymas ir tai vargina. Todėl poezija, kur pagrindinis ingrediantas yra jausmai, labai papildo programavimo kasdienybę.
Tai yra terapija, kuri padeda man atsipalaidoti ir pailsėti nuo darbo kasdienybės. Rašydamas poeziją, aš analizuoju savo jausmus, pojučius ir tokiu būdu tampu laimingesnis, nes imu vis geriau save pažinti.
Eigoje pasidalinsiu, kaip kiekvienas, jeigu tik norime, galime rašyti poeziją ir atrasti save. Aišku, tai yra tik mano patirtis ir būdas, kuris ne kiekvienam gali patikti ar būti įdomu, nes kiekvienas atrandame savo būdą kaip atsipalaiduoti ir pažinti save…
Kai laukiame pavasario, o jis vis dar nesirodo…
Yra situacijų, kai mes labai norime pavasario. Norime gražaus oro ir nenorime lietaus. Norime apsimauti šortus ir pasidžiaugti saule, bet gamta pasako “Ne, dar palauk…” Ir atrodo, kad laukti reikės amžinybę. Ir dėl to, ta nuotaika tokia rami ir liūdna, kai nesinori bendrauti - norisi tik būti su savimi.
Eilėraštyje “Pavasario upė” atsispindi būtent tokia nuotaika, kokią ką tik apibūdinau. Nes upė yra simbolis judėjimo ir virsmo, o pavasaris - atgimimo. Tačiau ironiška, kad eilėraščio žmogus jaučiasi priešingai. Jis tiesiog nori būti upe ir pavasariu, kad galėtų patirti atgimimą ir išsinerti iš intraverto kiauto. Jam jau atsibodo toks pavasario oras ir tas lietus. Jis nori šilto pavasario, kad galėtų pasidžiaugti ir išeiti su šortais į darbą arba šiaip pasivaikščioti mieste. Nes dabar tenka vis dar eiti su žiemine striuke ir jį tai labai liūdina…
Kai ilgimės žmogaus, kuris buvo trumpai…
Žmogus yra tokia būtybė, kuri greitai prisiriša prie kito žmogaus. Net jeigu santykiai greitai išyra, žmogus vis vien mintimis grįžta į tą laiką, kai dar buvo abu kartu. Apie tai eilėraštis “Balandžio paukštis”. Eilėraščio žmogus ilgisi tų santykių ir mintimis skrieja dangaus padange. Mintimis jis vis dar su tuo kitu žmogumi. Jis nenori nusileisti “oro uoste” ir grįžti į realybe. Taip pat galime pajausti, kaip jis ilgisi to būvimo kartu. Eilėraščio siužeto kulminacija įvyksta tada, kai žmogus supranta, kad keičiasi, arba tiksliau, nori keistis. Jis nori išmokti pasakyti “ne”. Nori tapti tokia asmenybe, kuri nebūtų “trypiama” kaip “bjaurusis ančiukas”. Nori tapti tvirta gulbe, kuri gali pastovėti už save. Programavimo terminais kalbant, jis nori pas save įsidiegti “ugniasienę”, kuri blokuotų visus “portus” ir neprileistų “įsilaužėlių”.
Tai labai svarbu, nes žmogus turi turėti apsauginį skydą, kuris saugo jį nuo blogų žmonių. Eilėraščio žmogus yra jautri būtybė, bet supranta, kad turi sutvirtinti savo “kiautą”, kad kiti juo nebesinaudotų. Turi išmokti pasakyti “ne”, kai reikia. Kartais galima blogiems arba pasinaudoti jo gerumu norintiems žmoniems ir kokį nors keiksmažodį pasakyti. Ir tame nėra nieko blogo, tai tiesiog pastovėjimas už save. Štai ką eilėraščio žmogus turėjo omenyje, sakydamas, kad iš bjauraus ančiuko pavirto į gulbę.
Tikriausiai jums eilėraščio pavadinimas “Balandžio paukštis” skamba keistai ir galbūt net ironiškai. Juk kalba eina ne apie paukštį balandį, o apie bjaurųjį ančiuką, kuris gulbe pavirto. Taigi, paiškinu, šiuo atveju žodis “balandis” reiškia ne paukštį, o metų mėnesį. Eilėraščio žmogus tik balandžio mėnesį pradėjo skraidžioti padebesiais ir suprato, kad turi keistis ir sustiprinti savo apsauginį skydą.
Pavasario gyvenimas
Esu Pavasaris ir gyvenu. Atrodo esu viskas, bet tuo pačiu ir niekas. Tas jausmas labai liūdina.
Kai programuojame, jaučiamės laimingi, nes nurodome kompiuteriui, ką jam daryti.
Bet jeigu taip pat galėtume daryti ir su savo gyvenimu. Nurodyti sau: ką daryti, ką sakyti, ką valgyti ir kiek valgyti. Tuomet gyvenimas būtų smagesnis ir mažiau liūdintų. Bet realybė tokia, kad mes negalime programuoti savo gyvenimo taip, kaip programuojame kompiuterį, telefoną ar kokį kitą skaitmeninį įrenginį.
Tačiau nusiminti neverta, nes gyvenimas yra gražus. Galime nuspręsti: ką valgyti ir kiek valgyti; ką daryti ir ką sakyti. Tačiau supratau vieną, kad turime viska daryti proto ribose, nes kitaip galime tapti storuliais tiek fizine, tiek psichologine prasme.
Esu Pavasaris ir esu storulis. Pripažinti yra pirmas žingsnis. Ir aš jį padariau. Dabar laikas imtis veiksmų. Bet storulis esu ne tik fizine prasme, kad sveriu virš 120 kg, bet ir psichologine prasme. Ir tai yra svarbiausia. Iš tiesų suprantu tai, kad valgau, nes jaučiu stresą, įtampą ir tas valgymas tarsi yra pabėgimas nuo realybės. Tačiau tai nėra ta “matrica”, į kurią reiktų eiti, kai norime pabėgti nuo realybės. Turėtume daryti priešingai ir kaip tik nevalgyti tiek daug. Arba valgyti lėčiau, pasimėgaujant, o ne ant greičio “suryjant”.
Esu Pavasaris, kuris tiek lijo, kad net sustorėjo belydamas. Dabar jau laikas suplonėti ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir šį metų laiką.
Aš per ilgai sukau “while” ciklą ir atrodė, kad tai tęsis amžinai, nes sąlyga, kuri reikalinga išeiti iš šio ciklo, atrodė, kad niekada nebus išpildyta. Ir liūdniausia, kad nežinau, kokia tai sąlyga. Ir iki šiol nežinau. Bet visuomet yra “break” galimybė. Ji nutraukia ciklą ir gyvenimas tęsiasi toliau.
Neturime nustoti judėti ir eiti pirmyn. Aš, Pavasaris, esu to įrodymas. Nesvarbu kiek kartų lijau ir panašėjau į Rudenį, vis vien nenustojau tikėti savimi, kad suplonėsiu, bet ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tuomet išlįs saulė.
Ir pagaliau taip nutiko. Pasirodė saulė ir dabar reikia tik išeiti ir pajudėti pirmyn.
Kvėpavimo svarba
Kvėpavimas yra pati svarbiausia gyvenimo dalis. Apie kvėpavimą dažniausiai nesusimąstom, bet mes kvėpuojame nuolatos. Žinodami kaip kvėpuoti ir kvėpavimo metodikas galime nusiraminti ir netgi atsipalaiduoti. Kvėpavimas gali pakeisti bet kokius žalingus įpročius: rūkymą, alkoholį ir net narkotikus. Tik turime rasti sau laiko pakvėpuoti ir pamedituoti.
Kai sunku arba norime pabėgti nuo realybės, dažniausiai griebiamės alkoholio. Kodėl? Nes taip lengviausia. Tačiau yra kitas kelias. Nesakau, kad jis lengvesnis, bet sveikatos prasme daug geresnis.
Kaskart, kai noriu alkoholio, aš imuosi kvėpavimo meno. Ir kvėpavimas gali pakeisti viską: picą, gaiviuosius gėrimus ir kitą “nesveiką maistą”. Kodėl? Nes tokį “nesveiką” maistą ir gėrimus renkamės tada, kai norime nusiraminti ir atsipalaiduoti. Ir tai gali būti pakeista kvėpavimu. Tuomet suvartosime “nesveiko” maisto ir gėrimų daug kartų mažiau.
Suprantama, kad kartais galbūt norėsis, ypač kai būsime būryje tarp kolegų ir draugų, atsigerti ir gaiviųjų gėrimų arba suvalgyti picą. Tačiau priežąstis bus ne ta, kad norėsime pabėgti nuo realybės ar nusiraminti, o tiesiog norėsime pabūti su draugais ar kolegomis ir pasimėgauti draugija. Tuomet nebelieka to “ryjimo iki beprotybės”. Ir tai yra svarbiausia.
Eilėraštyje “Pavasario kvėpavimas” atsispindi eilėraščio žmogaus kvėpavimo meno taikymas gyvenime, kai nori atsipalaidoti ir nusiraminti. Ten parašytas vienas iš kvėpavimo meno “algoritmų”, kurį taikant, galime pasijausti geriau. Ir tokių algoritmų yra dar daugiau.
Pastebėjau, kad visi kvėpavimo algoritmai susideda iš trijų dalių: įkvėpimo, sulaikymo ir iškvėpimo. Todėl labai lengva praktikuoti, tereikia tik paskirti keletą minučių per dieną.
Žinoma, meditacija, jau yra sudėtingiau, negu kvėpavimas, todėl manau kad reikia pradėti nuo paprastų kvėpavimo pratimų, kad išmokti tokiu būdu nusiraminti ir atsipalaiduoti. Meditacija reikalauja daugiau laiko ir pastangų, tačiau ji padeda išgirsti save, savo kūną ir tuomet galime pajausti, ko reikia mums ir mūsų kūnui.
Meditacijos dėka, aš išgirdau savo kūną, kad kūnas nori, kad labiau juo rūpinčiausi ir nebekiščiau “šlamšto”. Nusprendžiau pasakyti ne visokiems energetiniams gėrimams, gaiviesiems gėrimams ir “nesveikam” maistui. Aš sveriu virš 120kg ir jeigu nesustosiu, galiu mirti 35 metų nuo širdies smūgio. Šito aš labai nenoriu. Taigi nusprendžiau, kad maitinsiuosi sveikiau ir valgysiu tris kartus per dieną.
Pusryčiams bus du virti kiaušiniai. Pietums nueisiu į “Senolių tradicijos” kavinę, kur yra kaimiški patiekalai ir užsisakysiu kokį tarkime kijevo kotletą su bulvių koše ir daržovių sriubą. Taip pat nusipirksiu 2 litrus vandens ir gurkšnosiu vietoj įprasto energetinio gėrimo. Vakare dar iki 18 val, išsivirsiu ir suvalgysiu dar du kiaušinius. Štai toks mano planas.
Sveikos gyvensenos algoritmas
Jau mėnesis laiko kaip pradėjau vykdyti “Sveikos gyvensenos algoritmą” ir sustoti tikrai neplanuoju. Šią programą vykdysiu visą gyvenimą iki pat mirties. Žinoma “algoritmas” keisis ir tobulės.
Negalvokite, kad esu robotas - esu žmogus, tiesiog kaip programuotojui man šita forma lengviausia išreikšti mintis. Ir tikrai, kai priimame tai kaip “algoritmą”, daug lengviau jo laikytis.
Žinoma, pradžioje yra daugybė iššūkiu, nes tie kenksmingi energetinių gėrimų ir gaiviųjų gėrimų kodai taip užprogramuoja smegenis, kad gėriau juos vietoj vandens. Tai tikrai reikėjo daug laiko, kad atprogramuočiau savo smegenis, kad gerti vandenį, o ne maitintis “malware” gėrimais, kurie gadina sveikatą ir protą. Kas yra “malware”? Tai angliškas terminas, reiškiantis betkokį kenksmingą programinį kodą, kurio tikslas pakenkti sistemai ir ją susilpninti, kad galėtų po to ją kontroliuoti ir valdyti. Tai šiuo atveju visi energetiniai gėrimai ir gaivieji gėrimai yra kaip “malware” mūsų kūnui ir sveikatai.
Todėl einant link sveikos gyvensenos, pirmas žingsnis yra atsisakyti visiškai šitų gėrimų ir vietoj to gerti vandenį, kuris yra iš gamtos ir natūralus, todėl nekenkia sveikatai ir protui. Šitą pirmą žingsnį jau padariau.
Antras žingsnis yra daugiau judėti. Netingėti pėščiomis nueiti į darbą ir taip pat iš darbo grįžti namo. Judėjimas labai svarbus, ypač dirbant sėdimą darbą. Šitą žingsnį irgi pasiekiau.
Trečias žingsnis ir pats svarbiausias yra laikytis pirmų dviejų čia išvardintų žingsnių visa savo gyvenimą. Šito dabar ir siekiu.
Žinoma eigoje įtrauksiu ir daugiau punktų į savo “sveikos gyvensenos algoritmą”. Bet nenoriu iškart persistengti ir vykdyti pažingsniui, kad nenusvirtų rankos ir nepasiduočiau.
Algoritmo pasiektas rezultatas: per 1 mėnesį numečiau 10 kg svorio.
Ledai sugadino sveikos gyvensenos algoritmą
2024 metų birželio 13 diena, ketvirtadienis, įeis į istoriją kaip diena, kai darbe atsirado nemokamas šaldytuvas su ledais. Ir tai sugriovė mano taip puoselėtą “sveikos gyvensenos algoritmą”. Tą pačią dieną suvalgiau 3 porcijas ledų. Sekančią dieną ir vėl 3 porcijas ledų.
Bet aš nepasiduosiu ir papildžiau savo algoritmą dar vienu žingsniu: nevalgyti ledų jokiu būdu, o tai padarius paskirti bent 30 minučių sportui, kad sudeginti tas “suvalgytas kalorijas”.
Ir taip pat, nuo penktadienio vakaro, pradėjau užsiimti šokiais, kad deginti kalorijas kartu su muzika. Ir dabar turiu 28 dienų iššūkį kasdien šokti.
Taigi, ledai, pasakysiu nuoširdžiai: jūs sugriovėtę mano algoritmą. Per jus dabar turėjau sugriežtinti savo algoritmą. Bet toks jau tas gyvenimas. Daug dalykų negaliu kontruoliuoti, tai galiu tik nuspręsti kaip į tai reguosiu ir kokių žingsnių imsiuosi.
Sveikos gyvensenos algoritmo papildymas
2024 metų birželio 17 dieną nusprendžiau papildyti savo sveikos gyvensenos algoritmą dar vienu žingsniu:
Negerti alkoholio, nes tai kenkia sveikatai ir aplinkiniams.
Jeigu išgersiu alkoholio, mažiausiai visą savaitę kiekvieną dieną darysiu mankštą po 30 minučių.
Taip pat, priklausomai nuo išgertų stikliukų/stiklinių/taurių kiekio, tiek atitinkamai savaičių ir darysiu mankštą.
Gyvenimas yra gražus
Mielas skaitytojau, atmink, kad gyvenimas yra gražus. Ir tas “sveikos gyvensenos algoritmas” nėra absoliutus, jis skirtas tik tam, kad susirūpinti ir daugiau pagalvoti apie savo kūną ir kaip jis jaučiasi.
Dabar noriu pasidalinti, kaip ir kodėl atsirado “sveikos gyvensenos algoritmas” ir kokią metaforinę reikšmę jis turi.
Sveikos gyvensenos algoritmas, skirtas man, Vaclovui Lapinskiui, tam, kad aš susiimčiau ir pradėčiau galvoti apie sveiką gyvenimo būdą, pagalvočiau apie tai, kaip galiu padėti savo kūnui jaustis geriau ir būti laimingesniam.
Ar kūnas laimingas, kai mes krauname į save nuodus ir šiukšles? Atsakau, kad tikrai ne. Tas pastovus jėgų nebuvimas ir nuovargis kyla iš to, kad į savo kūną pilame pamazgas. Taip visi tie energetiniai gėrimai ir gaivieji gėrimai yra baisiau už pamazgas. O dar alkoholis, kuris kenkia ne tik kūnui, bet ir sielai, yra pats baisiausias žmonijos išradimas ir šlykščiausias nuodas. Štai taip prieš mėnesį jautėsi mano kūnas meditacijos metu.
Kaip ir minėjau, šis algoritmas skirtas tik man ir jo paskirtis yra paskatinti save rūpintis savo kūnu ir savo sveikata. Aš visada vadovausiuosi savo jausmais ir kaip jaučiasi kūnas kiekvieną dieną, todėl šitas algoritmas nėra absoliutus ir niekada tokiu nebus. Tai yra tiesiog kaip didelė ir plati metafora, simbolizuojanti mano meilę savo kūnui ir savo sielai, kurios daugiau nebenoriu nuodyti ir siekiu gyventi sveikiau.
Todėl norėjau paprašyti, visi, kurie skaitote, kad nesureikšmintumėte to, kas čia parašyta, nes tai yra tiesiog meninė išraiškos priemonė atspindinti tai, kuom aš šiuo metu gyvenu.
Ir nenoriu, kad prasidėtų badymai pirštu “o čia tu valgai ledus, o sakei, kad nevalgysi” ir panašiai. Aš pats esu savo gyvenimo šeimininkas ir pats nusprendžiu kada ir ką valgyti, todėl man niekas nenurodinės kaip gyventi ar ką valgyti. Čia reikia suprasti, kad aš rašau šį blogą tik tam, kad man būtų lengviau ir kai užrašau mintis, po to lengviau jas įgyvendinti. Nes juk gyvenimas keičiasi ir nesu aš robotas, o esu žmogus, tai kartais noriu ir pasimėgauti gyvenimu ir tai yra visiškai normalu. Todėl šio “sveikos gyvensenos algoritmo” tikslas yra atsižvelgti į savo kūną ir pajausti, ko jis nori ir kaip padaryti jį laimingesniu. Tas rėžimo laikymasis man padeda diciplinuoti save ir taip pat padidina pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis.
Taigi, kaip ir sakiau, šis algoritmas yra tik meno kūrinys ir niekas daugiau. Todėl nesureikšminkite jo ir leiskite man ramiai gyventi savo gyvenimą. Aš pats spręsiu kaip jį gyventi, niekas kitas to nepadarys.
Po panikos visada bus atsigavimas
Prisipažinsiu, kad jau daug kartų sulaužiau “Sveikos gyvensenos algoritmą”. Tačiau gera žinia ta, kad algoritmas parašytas ant Go programavimo kalbos, todėl visada yra viltis atsitiesti. Man labai patinka tai, kad su Go galima apsibrėžti “defer” funkciją, kuri visuomet suveiks, kas benutiktų, na nebent sudaužytum kompiuterį arba jį sugadintum, tuomet jau nebesuveiks, bet jeigu kompiuteris veikiantis, šita apsibrėžta funkcija visuomet suveiks. Žodžiu “defer” funkcija reikalinga tam, kad kai įvyks kritinė algoritmo klaida ir su “panic” žodžiu gali nurodyti, kada kritinė klaida įvyksta. Beje, yra nuansas, kad “defer” funkcija pasileis algoritmo pabaigoje, nesvarbu ar algoritmas bus sėkmingas ar bus “sulaužytas”. Taigi, vienintelis likęs klausimas, kas turėtų būti toje “defer” funkcijoje? Pagrindinis dalykas, tai patikrinti su “recover” žodžiu, ar įvyko panika, ar viskas buvo sėkmingai atlikta. Ir tada tiesiog galima parašyti ekrane: “Buvo panika ir įvyko algoritmo pažeidimas, bet viskas gerai, atsistačiau ir tęsiu toliau”. Žodžiu po “recover” funkcijos, kuri Go kalboje yra integruota, algoritmas tęsiamas toliau lyg nieko ir nebūtų įvykę.
Man tuo ir patinka Go, kad yra pagalvoti tokie atvejai, kas bus jeigu algoritmas nesuveiks arba įvyks klaida ir viskas sugrius. Ištiesų taip ir gyvenime, niekada nežinosi, kada užsimanysi ledų ar ten tarkim alaus. Esmė, kad to, kas buvo ar įvyko nebegaliu pakeisti, todėl tesingiausias ir logiškiausias sprendimas eiti toliau tarsi nieko nebūtų įvykę. Nes kaltinimas savęs ir graužimas nieko neduoda. Todėl aš paleidžiu “recover” funkciją ir tęsiu savo “Sveikos gyvensenos algoritmą” toliau.
Ir žinau, kad dar daug kartų “laužysiu” algoritmą, tačiau algoritmas veikia ant Go, todėl ramus, kad visuomet suveiks “recover” funkcija.
Atėjo laikas atsisakyti alkoholio
2024 m. liepos 21 d. išgėriau net 4 bokalus alaus. Jaučiau pagirias 3 dienas…
2024 m. liepos 25 d. ir vėl išgėriau 4 bokalus alaus, skirtingų skonių. Pagirias jaučiu iki šiol…
Todėl informuoju, kad nebegersiu alkoholio. Taip nusprendžiau, nes jaučiu kaip tai kenkia mano kūnui. Geriau jau gerti vandenį…
Jaučiuosi išsilaisvinęs ir išdrąsėjęs, kad galiu tiesiog smagiai praleisti laiką ir be alkoholio…
Iš tiesų, niekas niekada nevertė ir nevers gerti alkoholio. Savo galvoje mes susikuriam normas, kurių paisome ir bijome, kad jeigu darysime kitaip negu visi, nepritapsim, jausimės atstumti…
Nuo vaikystės turėjau šią baimę, dėl ko dažnai stengiausi prieš kitus atrodyti “normalus”. Bijodavau būti savimi ir net bijodavau kalbėti. Bet dabar jaučiuosi laisvas ir nebebijau. Esu savimi ir juo būsiu…
Žinoma, matau ir stebiu save, kad kartais vis dar bandau būti “normalus”. Bet pajaučiau, kad tai kenkia mano kūnui ir sielai, todėl nebesiruošiu būti “normalus”. Tiesiog būsiu savimi ir gersiu vandenį, kuris man tapo gyvybės eleksyru…
Sveikata yra svarbiau už norą pritapti ir būti “normaliu kaip visi”. Jeigu visi tai daro, tai nereiškia, kad ir aš turiu daryti…
Iš tiesų svarbu nebijoti būti kitokiu ir pasielkti neįprastai. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad turiu pabandyti tai praktikuoti. Jeigu iš pradžių nepavyks, pabandysiu iš naujo, kol galiausiai pavyks ir neliks baimės…
Artimiausia numatoma praktikavimo data 2024 m. rugpjūčio 30 d. Tikiuosi pavyks negerti alaus ir smagiai praleisti laiką blaivystėje.
Meškiukas nieko nebijo
Esu meškiukas, mane nusipirko Vaclovas, penktadienį, rugpjūčio 2 d. Nuo to laiko aš esu pas jį namuose prie televizoriaus…
Man labai patinka būti meškiuku, kuris nieko nebijo. Galiu nueiti atsigerti kavos su grietinėle. Ir viskas puiku, niekas nebaisu, nes esu meškiukas ir nereikia galvoti apie dietas kaip kad Vaclovui…
Tikriausiai jums kyla klausimas, kodėl Vaclovas nusipirko meškiuką?..
Atsakymas labai paprastas: Vaclovas norėjo galėti į save pažiūrėti iš šalies. Dabar bloge Vaclovas gali rašyti apie save iš meškiuko požiūrio…
Man labai patinka būti savimi ir būti meškiuku, nes aš ir esu meškiukas. Visada juo buvau…
Tas sugebėjimas nebijoti būti savimi ir net pažvelgti į savo problemas ar siekius iš šalies yra nuostabus. Ir pasakyti sau “Myliu tave tokį, koks esi” yra kasdieninė būtinybė…
Greitu metu ruošiu naują asmeninį projektą “medituok.lt”, kur meškiukas Vaclovas ves meditacijos virtualius užsiėmimus…
Kaip supratote, dabar esu meškiukas Vaclovas, jūsų asmeninis meditacijos gidas…
Kas iš to gausis, dar nežinau, kadangi dar tik pradėjau kūrybinį procesą, bet tikiu, kad bus smagu ir gera…
Tikriausiai pastebėjote, kad ten ne meškiukas, o šuniukas… Bet tame ir yra minties galia, kad jeigu įtiki, kad ten meškiukas, tau jis ir tampa meškiuku, net jeigu išoriškai jis yra šuniukas…
Taigi, apibendrinant galiu pasakyti, kad esu meškiukas - šuniukas Vaclovas, kuris mokosi kvėpuoti ir medituoti ir jau nori pasidalinti savo patirtimi su jumis per “medituok.lt”, kuris dar tik kuriamas…
Didžėjui nauja pradžia
2024 metų rugpjūčio 24 dieną palaidojau savo didžėjų pijonėrių. Atidaviau jį į vergiją, prieš tai sudainavęs “Sudie Eliza”. Taigi esu vėl paprastas žmogus, be savo pijonėriaus didžėjaus…
Kai sukūriau projektą “Medituok.lt”, supratau, kad būtent tokio žanro noriu kurti muziką. “Medituok” muzika yra elektroninė, bet rami ir atpalaiduojanti. Ten svarbiausia pozityvūs žodžiai, kurie skatina gyventi ir džiaugtis gyvenimu. “Medituok” yra naujas muzikos žanras, kuriame ne dainuojama, o medituojama…
Beje, šio straipsnio pirmi trys sakiniai yra užkoduoti “turgaus dėdo ironija” ir atkodoti gali tik Vaclovas, nes tik jis turi pirminį raktą…
Bet nebandykite jo prašyti, jis tikrai jums to nepasakys, todėl teks patiems pasukti galvą, ką reiškia “atiduoti į vergiją” didžėjų pijonėrių. Jeigu pavyks atspėti, tai sveikinu, esate tikri kūrėjai ir galite jau nuo šiandien pradėti rašyti savo blogą. O jeigu nepavyksta atkoduoti, tai “nesiparinkit”, nes gyvenimas yra gražus toks, koks yra…
Nealkoholinis placebas
Tas jausmas, kai esi blaivus ir gali negerti alkoholio. Tiesiog pasimėgauti sveiku protu ir džiaugsmingai pamedituoti. Taip viskas ramu ir nėra pachmielo ryte. Pristatome pačią moderniausią technologiją. Gėrimą, kuris pakeis jūsų gyvenimą. Nealkoholinis placebas. Už gyvenimą be pachmielo. Nesaikingas nealkoholinio placebo vartojimas nekeliai rizikos šeimos ar aplinkinių gerovei.
Tik šiandien turite galimybę užsisakyti 21 dienos kursą, kurio metu gersite tik Nealkoholinį placebą. Po šio 21 dienos kurso alkoholio gerti nebenorėsite.
Pergalė prieš alkoholį
Norėjau pasidalinti džiugia naujiena - rugpjūčio 30 dieną pavyko negerti alkoholio. Lengva nebuvo, tačiau džiaugiuosi, kad vakarėlio metu išlikau stiprus ir gėriau tik nealkoholinius gėrimus. Jaučiuosi laimingas, kadangi tai reiškia, kad pavyko išsilaisvinti nuo baimės nepritapti ir troškimo “būti normaliu kaip visi”.
Taip pat vakarėlio metu galėjau praktikuoti kaip įveikti ir dar vieną savo problemą: “negebėjimą pasakyti ne”. Vakarėlio metu net kelis kartus buvo situacijos, kur pasakiau “Ne, nenoriu” arba “Nedarysiu”. Man tai buvo svarbi praktika. Kadangi esu žmogus, kuris bijo kitiems pasakyti “ne”, net jeigu nenori kažko daryti. Todėl vakarėlyje turėjau galimybę papraktikuoti ir išmokti pasakyti “ne”, kai kažko nenoriu daryti. Tai ištiesų labai svarbu išmokti. Nes tokiais žmonėmis, kurie nemoka pasakyti “ne”, kiti žmonės lengvai manipuluoja. Jaučiu, kad man vis dar reikia daug praktikuoti, kad galiausiai jauščiausi tvirtas ir savimi pasitikintis tiek viduje, tiek išorėje.
Taigi, ši pergalė su alkoholiu, atvėrė naują gyvenimo etapą, kuriame palengva tampu iš Vaciuko į Vaclovą. Taip, kolegos mane vadina Vaciuku, nes esu geros širdies ir mielas žmogus, tačiau tuo pačiu atrodau vaikiškas ir nesubrendęs. Na bent jau aš pats taip galvoju. Kolegų neklausiau, kodėl mane taip vadina. Bet jaučiu, kaip keičiuosi, kadangi noriu būti tvirtas ir pasitikintis savimi. Gebėti išlikti nekintančiu ir tokiu, kuris sugeba pasakyti “ne”, kai tikrai to reikia. Svarbu sugebėti nemeluoti sau ir kitiems.
Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko įgyvendinti svajonę negerti alkoholio. Ilgą laiką tik kalbėjau “vakarėlio metu negersiu”, tačiau realybėje nepavykdavo. Ištikrųjų nežinau kodėl?! Tikriausiai labiausiai lėmė noras pritapti ir atrodyti “normaliam”. Tai ištikrųjų yra priežąstis, kodėl daugybė intravertų arba “kitaip mąstančių” žmonių ir geria alkoholį. Na, gerai, aš negaliu kalbėti už visus, tik už save. Bet būtent dėl to aš įmonės vakarėliuose ir gerdavau alkoholį.
Gerai praleisti laiką aš galiu ir be alkoholio. Rugpjūčio 30 yra to įrodymas. Ši diena įeis į istoriją kaip diena, kai aš tapau negerenčiu alkoholio ir tuo patenkintu. Tikiuosi, kad daugiau niekada neragausiu to “brudo” alkoholio. Pagaliau pasiekiau pergalę prieš alkoholį. Tai mano laimingiausia diena.